Kasmetinių atostogų dienų skaičiavimas

Vasara - atostogų metas. Šiuo metu personalo skyrius ir buhalterija sulaukia daug darbuotojų klausimų: Kiek atostogų dienų man priklauso pe...

Vasara - atostogų metas. Šiuo metu personalo skyrius ir buhalterija sulaukia daug darbuotojų klausimų: Kiek atostogų dienų man priklauso per metus ir kodėl? Kiek atostogų dienų esu sukaupęs šiandien? Kokios trukmės atostogas galiu pasiimti vasaros pabaigoje? 



Atostogų dienų skaičius per metus

Darbuotojui priklausantį atostogų dienų skaičių per metus reglamentuoja LR Darbo kodeksas. Pagal LR DK 126 str. kiekvienam darbuotojui priklauso ne trumpesnės nei 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Tačiau yra ir išimčių.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirba 6 darbo dienas per savaitę, darbdavys privalo suteikti ne mažiau kaip 24 darbo dienas. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas - suteikiamos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.

Pailgintos kasmetinės atostogos

Darbo kodekse 138 str. 1 d. tam tikrai kategorijai darbuotojų yra numatytos pailgintos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos:
- darbuotojams iki aštuoniolikos metų, 
- darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, 
- neįgaliems darbuotojams.

Jeigu darbuotojas dirba 6 dienas per savaitę, jis turės 30 darbo dienų pailgintas atostogas. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas -  5 savaičių trukmės pailgintas atostogas.

Kada darbuotojas laikomas "vienas auginantis vaiką"? 

Tai yra vertinamoji sąvoka ir priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių bei situacija gali keistis. Pavyzdžiui, asmuo nutraukė santuoką, jam pripažino vaiko globą - jis gali būti pripažintas, auginantis vienas vaiką. Tačiau jeigu po kurio laiko sudaroma kita santuoka, asmuo jau nelaikomas, kad vienas augina vaiką.

Samprata „vienas augina vaikus“ plačiau nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44. Nutarimo 12.2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad “darbuotojais, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) <...>, yra pripažįstami darbuotojai, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) <...>(pavyzdžiui, yra našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia, santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo,ir kt.). Šis sąrašas nėra baigtinis, nes praktikoje gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas faktiškai vienas auginantis vaiką. Šios teisės normos taikymui neturi reikšmės, ar darbuotojas vienas išlaiko auginamą vaiką, ar kitas vaiko tėvas taip pat vykdo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.” Teismas pirmiausia akcentuoja fakto klausimą. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar asmuo vienas augina vaiką, būtina analizuoti ir aiškinti konkrečią vaiko faktinio auginimo situaciją.

Pailgintos atostogos Vyriausybės patvirtintai kategorijai darbuotojų

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. LR Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai pagal patvirtintą “Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašas ir šių atostogų trukmės aprašą”

Papildomos atostogos už stažą, darbą, nukrypstant nuo normų, ir ypatingą darbų pobūdį

Papildomos atostogos darbuotojams suteikiamos ir esant šioms aplinkybėms:
- už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, 
- už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, 
- už ypatingą darbų pobūdį. 

Šių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas "Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašas".  

Už ilgesnį kaip 10 metų darbą toje pačioje darbovietėje suteikiamos papildomos 3 darbo dienų atostogos.  Už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – papildoma viena darbo diena. 

Už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, darbuotojui priklauso iki 5 darbo dienų papildomos atostogos. Atostogų dienos skaičiuojamos priklausomai nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojas dirbo tokioje aplinkoje tais metais. Pavyzdžiui, jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 81 iki 100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 darbo dienos, nuo 61 iki 80 procentų – 4 darbo dienos, nuo 41 iki 60 procentų – 3 darbo dienos, nuo 21 iki 40 procentų – 2 darbo dienos, iki 20 procentų – viena darbo diena.

Už ypatingą darbų pobūdį, kai darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, – darbuotojui suteikiamos 2 darbo dienos.

Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais apraše numatytais pagrindais, pavyzdžiui, už darbo stažą ir kilnojamo pobūdžio darbą, kartu su kasmetinėmis atostogomis suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų.

Jei darbuotojas turi teisę į papildomas atostogas ir pailgintas atostogas?

Tam tikrais atvejais darbuotojas gali turėti teisę ir į papildomas atostogas, ir į pailgintas.

Remiantis VDI išaiškinimu, jei darbuotojui priklauso pailgintos atostogos pagal Aprašą, prie šių atostogų, papildomos atostogos už darbo stažą, darbą, nukrypstant nuo normų, ir ypatingą darbų pobūdį nepridedamos.

Tai pavyzdžiui, darbuotojui, kurio darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika (pagal Aprašą suteikiama iki keturiasdešimt vienos darbo dienos kasmetinių pailgintų atostogų), papildomos atostogos už stažą neprisiskaičiuos.

Šiuo atveju bus taikomas Papildomų atostogų aprašo 5 punktas: "Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos. Valią dėl atostogų suteikimo būdo turėtų pareikšti darbuotojas."

Jei darbuotojui kasmetinės atostogos suteikiamos pagal DK 126 straipsnio 2 dalį arba DK 138 straipsnio 1 dalies 1 sakinį (nepilnametis, neįgalus ar vienas augina vaiką), prie jų turimų pailgintų atostogų pridedamos ir papildomos atostogos už darbo stažą.

Sukauptų atostogų dienų skaičiavimas ir nepanaudotų atostogų likutis

Kai darbuotojas prašo atostogų arba yra atleidžiamas, vadovams ir buhalterijai būtina tiksliai žinoti, kiek jis turi sukaupęs atostogų dienų. Pirmu atveju, kad darbuotojas nepaimtų daugiau atostogų dienų nei turi sukaupęs. Antru, kad būtų išmokėta teisinga išeitinė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kiekvienu atveju klaidos skaičiavimuose reiškia finansinius nuostolius įmonei.

HCM.LT sistema skaičiuoja sukauptas atostogų dienas pasirinktai datai

Darbo kodekse yra numatyta, už kokias dienas yra kaupiamos atostogos. LR DK 127 str. nurodo, kad darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:
1) faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalyje;
2) darbo dienos komandiruotėje;
3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;
4) iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;
5) kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;
6) teisėto streiko laikas;
7) priverstinės pravaikštos laikas;
8) laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;
9) papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus;
10) darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui (šio kodekso 168 straipsnio 1 ir 2 dalys);
11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

Atkreipkite dėmesį, kad už atostogas vaikui prižiūrėti atostogų dienos nesikaupia. Be to, atostogos nesikaupia už savaitgalius ir švenčių dienas. Už nemokamas atostogos kaupiamos tik už pirmas 10 darbo dienų. Už kūrybines atostogas - jeigu yra atskiras susitarimas, kuris gali būti numatytas, pavyzdžiui, darbo ar kolektyvinėje sutartyje.

Nors Darbo kodeksas pasikeitė nuo 2017 m. liepos mėn., iki šiol yra naudojama nemažai atostogų skaičiuoklių ar formulių exceliuose, kuriuose sukauptos atostogų dienos skaičiuojamos pagal seną Darbo kodeksą, ir gaunami klaidingi atostogų likučių paskaičiavimai konkrečiai datai. Darbdavys turi pareigą teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį, antraip atsiras pagrindas teisminiams ieškiniams arba net sankcijoms. Pasitikrinkite, ar tikrai naudojate korektišką atostogų skaičiuoklę, pritaikytą galiojančiam Lietuvos teisiniam reglamentavimui.

HCM.LT sistemoje sukauptų atostogų dienų skaičiavimas


Papildomų dienų pridėjimas prie kasmetinių atostogų

LR Darbo kodeksas numato galimybę pridėti darbuotojui papildomų dienų prie kasmetinių atostogų. Tai gali būti daroma darbdavio sprendimu kaip paskatinimas, motyvacinės programos dalis. Arba darbuotojo prašymu už darbą švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandinį darbo laiką, komandiruotę po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną.

Pridėti papildomų dienų prie kasmetinių atostogų


LR DK 144 str. 5 p. numato, kad „Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko“.

Sistemiškai aiškinant LR DK normas už darbą švenčių ir poilsio dieną imperatyviai yra mokamas dvigubas tarifas, todėl darbuotojui pasirinkus, o darbdaviui sutikus, pvz., darbą poilsio, švenčių dienomis kompensuoti DK 144 str. 5 d. numatyta tvarka, darbuotojui turi būti suteikiamos dvi poilsio dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų ir apmokamos darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. Kita vertus, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tokį darbuotojo prašymą tenkinti, nes, VDI specialistų nuomone, ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu. 


LR DK 107 str.  4 d. numato kompensavimo būdą už komandiruotes, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

HCM.LT komandiruočių valdymo sistema


Remiantis VDI pateiktu išaiškinimu, kadangi kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką, šis laikas turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. ,,Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną <...>“, - taikant nurodytą teisės normą, būtina vadovautis nuoroda į DK 107 str. 4 d. nustatytą kompensavimo mechanizmą, jog ,,<...> darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį“. 

Pasak VDI, ši norma negali būti aiškinama plečiamai, nes DK 107 str. 4 d. įtvirtina aiškų kompensavimo mechanizmą darbuotojui, kai kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną. Tokiu atveju už faktiškai dirbtą laiką (kelionės laiką) apmokama viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu ir kompensuojama darbuotojui poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.

Taigi, darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų, toks laikas nėra apmokamas kaip viršvalandinis darbas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas, o už poilsio laiką paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.


Ar skiriasi kasmetinių atostogų skaičius, jeigu darbuotojas dirba puse etato arba tik kelias valandas per dieną? 

Jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką (pavyzdžiui, dirba puse etato, kelias valandas per savaitę), jam vistiek priklauso ne mažiau kaip 20 dd kasmetinių atostogų per metus ir jis turi tokias pat teises į atostogas kaip ir kiti darbuotojai. Atostogų dienos kaupiamos taip pat kaip ir kitiems darbuotojams, taip kaip numato Darbo kodekso 127-129 str. 

DK 130 str. reglamentuoja atostoginių mokėjimą: "Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai)." Todėl, kas liečia atostoginių paskaičiavimą, tuomet buhalterijai reikia atsižvelgti, kiek valandų per savaitę dirba darbuotojas (pvz. 40 ar 20 val). Bet atostogų dienų skaičius netrumpėja.

HCM.LT sistemoje darbuotojui galite pridėti papildomų dienų prie kasmetinių atostogų ir sugeneruoti prašymus bei įsakymus. Sistema atitinkamai perskaičiuoja nepanaudotų atostogų likutį, kurį matysite atostogų kaupinių skaičiavimuose, ataskaitose ir darbuotojo kortelėje.

HCM.LT atostogų skaičiuoklė ir atostogų ataskaitos

Dirbdami kartu su teisininkais, atostogų skaičiavimą preciziškai pritaikėme LR darbo įstatymams. HCM.LT ir E-atostogos.lt patformose vadovai ir darbuotojai mato realius ir korektiškus atostogų likučius pasirinktai datai. Programa įspėja darbuotoją ir atostogas tvirtinantį vadovą, koks atostogų likutis yra dabar ir koks bus sukauptas planuojamai kasmetinių atostogų dienai. 

Buhalterijai  ir vadovams yra pateikiamos išsamios ataskaitos apie sukauptas atostogų dienas konkrečiai datai, darbuotojo ir visos įmonės atostogų istoriją ir tabelius.  Tokiu būdu vadovai gali priimti tikslesnius sprendimus, tvirtinant/atmetant darbuotojų prašymus, darbuotojai neišnaudoja daugiau atostogų dienų nei turi sukaupę, o buhalterija - teisingai apskaičiuoti darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Žiūrėkite video pristatymą, kaip veikia atostogų valdymo sistema:




Žymės:

You Might Also Like

0 komentarai (-ų)